***

- Anksčiau mano senelė per vestuves vis kumščiuodavo man į šoną sakydama: "Tu būsi kitas. Tu būsi kitas".
- O nuo kada daugiau taip nesako?
- Nuo tada, kai per kiekvienas laidotuves aš jai pradėjau sakyti tą patį.

***

Žmogus sumąsto nueiti pas būrėją. Klausia būrėjos:
- Kas manęs ateity laukia: kokios laimės, kokie vargai?
Būrėja, be žodžių, nueina į gretimą kambarėlį ir šiektiek pasirausus grįžta su seną knyga. Padeda priešais ta žmogelį ir sako:
- Nuo šiol savo ateitį galėsi susikurti pats. Ši knyga tai tavo gyvenimas.
Ir tikrai, ant viršelio jo vardas, pavardė, o atvertus knygą pavaizduoti jo gyvenimo svarbiausi įvykiai.
Pasiėmęs ta knygą nueina į parką ir atsisėdęs ant suoliuko. Atsiverčia ir mąsto ką čia nusipiešti: gal namą, gal mašiną, bet nespėjus kažko sumąstyti, pliurpt, balandis puslapį ap*iko...

***

Atsibunda vyras po gero pachmielo ir šaukia šunį:
- Šuniau! Ateik čia, - šuo pribėga prie šeimininko lovos.
Šeimininkas papučia tiesiai šuniui į nasrus ir sako:
- Šuniau! Ieškok!

***

Susitinka amerikietis ir lietuvis viešajame tualete. Amerikietis, nusišlapinęs, iškarto prie kriauklės plautis rankų. Tuo momentu, nekreipdamas dėmesio į kriauklę, praeina lietuvis. Amerikietis, nustebęs, ir sako lietuviui:
- Mes, amerikiečiai, išeidami iš tualeto, visada plauname rankas. O jūs…
Lietuvis atsisuko į amerikietį:
- O mes, lietuviai, ant rankų NEMYŽAM.

***

Mama siunčia laišką sūnui į kalėjimą.
- Kai tave pasodino, man labai blogai, nei ūkis apdirbtas, nei bulvės sėtos nei daržas artas.
Sūnus iš kalėjimo mamai:
- Tu nesiknisk po tą daržą, po to ir tave pasodins, ir man dar pridės.
Mama sūnui i kalėjimą:
- Kai atsiuntei laišką kartu atvažiavo ir policija, išrausė visą daržą, nieko nerado. Išvažiavo pikti kaip velniai.
Sūnus mamai iš kalėjimo:
- Kuo galėjau, tuo padėjau. Bulves sodinkit patys.

***

Į miestą atvažiavo Stasys Povilaitis. Vienas iš meistrų reguliuoja šviesą jo pasirodymui, tada Stasys Povilaitis dainuoja:
- Šviesk, švieski man vėl.
Meistras užsuka šviesą, kad dar stipriau šviestų, o Povilaitis ir vėl dainuoja:
- Šviesk, švieski man vėl.
Meistras dar labiau atsuka šviesą. Šviestuvai jau tuoj sprogs, o Povilaitis ir vėl:
- Šviesk, švieski man vėl.
Jau sprogo šviestuvai. Tada Povilaitis dainuoja:
- Kam sudeginai tu, tu.

***

Anglijos viešbutyje portjė pakelia ragelį. Ten girdi:
- Tu ty tu tu tu tu.
Portjė galvoja, kad kas nors juokauja. Po minutės vėl skambutis ir ten vėl tas pats. Portjė vėl meta ragelį. Po penkių minučių su chalatu
atlekia naujasis rusas ir sako:
- Tu ką, angliškai nesupranti?!! Juk sakau: "Du arbatos į du šimtai
dvidešimt antrą!!!"

***

Eina skruzdžius mišku ir vis žvilgčioja į laikrodį. mat jis vėluoja į svarbų skruzdėlių susirinkimą. eina, eina ir žiūri- priešais jį didelė, didelė mėšlo krūva.
- Nu velnias, niekaip neapeisiu aplinkui. pavėluosiu į susitikimą. Reikia eiti per mėšlą,-pagalvoja skruzdžius.
Nu eina, eina per tą mėšlą, lipa, lipa ir įstringa. Niekaip negali toliau paeiti.
Žiūri, skrenda vakarėlių pantera, nuostabioji plaštakė. ji jam ir sako:
- Tai ką, skruzdžiau, įstrigai?
- Ne! tik Prisišikau ir dabar ilsiuosi,- pasitenkinęs atsako skruzdžius.

***

Turtinga ponia kažkodėl ėmė nekęsti savo kambarinės. Kartą neišlaikė ir ėmė ant jos rėkti:
- Viskas, tu dabar atleista!
- Ponia, bet mane į darbą priėmė jūsų vyras, o ne jūs. O be to, jis sakė, kad aš esu puiki virėja.
- Tylėk ir nešdinkis, čia aš komanduoju!
- O be to, ir lovoje aš geresnė, nei jūs...
...- Ką??? Tai tau irgi sakė mano vyras???
- Ne, tai sakė jūsų vairuotojas...