Į kalėjimo kamerą įveda naujoką.
-Nesijaudinkit, aš čia neilgam, dviem savaitėm.
-O ką tu padarei?
-Nužudžiau uošvį ir savo žmoną.
-Ir už tai gavai tik dvi savaites?
-Taip, o po to mane pakars.
***
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute:
- Tai kur važiuojate?
- Į kapines, vaikeli...
- Aš irgi namo važiuoju.
***
Sėdi du narkomanai, rūko. Žiūri eina juodai apsirengęs žmogus. Narkomanai jį sudaužo, užneša ant namo stogo ir numeta žemyn. Staiga vienas sako:
- Sakiau, kad kunigas, o tu Betmenas, Betmenas.
***
Nuvažiavo dėdė su sūnėnu ir dukterėčia prie ežero pailsėti. Na, vaikai žaidžia, dėdė laikraštuką skaito. Po kažkiek laiko pribėga berniukas prie dėdės ir sako:
- Dėde Petrai, Marytė suvalgė musmirę!
- Jonuk, netrukdyk, tu ką nematai - aš skaitau! - pasakė dėdė neatsitraukdamas nuo laikraščio. Po kažkiek laiko vėl pribėga berniukas:
- dėde, dėde, Marytė įkrito į ežerą! Ją galbėti reikia!
-O kam? Po musmirės ji vis tiek jokių šansų išgyventi neturi...
Toliau daugiau...
-Nesijaudinkit, aš čia neilgam, dviem savaitėm.
-O ką tu padarei?
-Nužudžiau uošvį ir savo žmoną.
-Ir už tai gavai tik dvi savaites?
-Taip, o po to mane pakars.
***
Stotelėje vyrukas kalbasi su senute:
- Tai kur važiuojate?
- Į kapines, vaikeli...
- Aš irgi namo važiuoju.
***
Sėdi du narkomanai, rūko. Žiūri eina juodai apsirengęs žmogus. Narkomanai jį sudaužo, užneša ant namo stogo ir numeta žemyn. Staiga vienas sako:
- Sakiau, kad kunigas, o tu Betmenas, Betmenas.
***
Nuvažiavo dėdė su sūnėnu ir dukterėčia prie ežero pailsėti. Na, vaikai žaidžia, dėdė laikraštuką skaito. Po kažkiek laiko pribėga berniukas prie dėdės ir sako:
- Dėde Petrai, Marytė suvalgė musmirę!
- Jonuk, netrukdyk, tu ką nematai - aš skaitau! - pasakė dėdė neatsitraukdamas nuo laikraščio. Po kažkiek laiko vėl pribėga berniukas:
- dėde, dėde, Marytė įkrito į ežerą! Ją galbėti reikia!
-O kam? Po musmirės ji vis tiek jokių šansų išgyventi neturi...
Toliau daugiau...
***
Vienuolynas, šalia jo vyksta statybos. Statybininkai, aišku, visą dieną rėkia, keikiasi... Kelios vienuolės, neapsikentusios, nutarė atversti paklydusias aveles (statybininkus) į tikrąjį kelią. Išvirė valgyti ir pasiuntė vieną vienuolę pakalbėti apie tikėjimą. Vienuolė ateina ir pradeda:
- Sveiki, aš atnešiau pietus...
- Na, ir ką, %^$#@???
- Na... Ar jūs kada nors esate girdėję apie Jėzų?
- Ei, Petrai, ^@##$!, girdėjai apie Jėzų #^&$%$#???
- Ne #%#$ #$%%, o ką #@$ż&?
- Čia jam, @#^^#$, žmona valgyt, @#$%^$, atnešė!
***
Eilinis Petras, tarnaujantis oro pajėgose, buvo pervestas į šauktinių centrą, kur turėjo duoti patarimus naujokams apie valstybines pašalpas ir gyvybės draudimą. Neilgai trukus Petro kapitonas pastebėjo, kad Petras draudimo polisų pardavimas šimtaprocentinis, ko niekad iki šiol nėra buvę. Neklausdamas Petro, kaip jam tai pavyko, kapitonas pats atėjo į vieną prezentaciją, pasiklausyti, kaip Petrui tai pavyksta.
Petras paaiškino gyvybės draudimo pagrindus ir tada tarė:
- Jei jūs, apsidraudę gyvybės draudimu, žūvate mūšyje, vyriausybė turi sumokėti 200.000 dolerių išmokos gavėjui. Jei jūs nesate apsidraudę ir žūvate mūšyje – vyriausybė sumoka tik 6.000 dolerių.
- Taigi, - užbaigė jis - , kaip jūs manote, kuriuos vyriausybė pirmus siųs į mūšį?
***
Pavasaris. Upė. Ant ledo čiužinėja mažas berniukas. Staiga ledas įlūžta ir berniukas ima skęsti. Tai pamatęs, Petriukas drąsiai šoka į vandenį ir ištraukia draugą. Kitą dieną per pamokas mokytoja pasakoja klasei:
- Mūsų Petriukas - tikras didvyris. Jis ištraukė iš eketės skęstantį draugą!
- Kokį dar draugą! - Pasipiktina Petriukas, - Tiesiog aš tam durniui paskolinau pačiūžas...
***
Koks baisiausias vaiko sapnas?
Kad Kalėdų Senelis paskambina į duris ir pabėga.
***
Amerikoje, indėnų rezervate irgi jau ruduo. Na, susirenka visa gentis ir
klausia vado:
- Ar šalta bus žiema? Ar daug ruoštis reikia?
Na, o vadas jų - naujos kartos, nuspėti orų visiškai nemoka – senoliai mirė
nespėję perduoti tokios svarbios patirties. Žiūri vadas į horizontą, žiūri į
žolę - minčių jokių. Dar pagalvoja, pagalvoja, ir ryžtasi:
- Šalta bus žiema. Eikit rinkt malkų ir žabų.
Renka indėnai žabus, malkas kapoja. O vadui visgi neramu - o jei jis klysta?
Po poros dienų nupėdino iki telefono būdelės, skambina į nacionalinį orų
prognozės centrą:
- Gal galit pasakyti, ar bus šiemet žiema šalta, ar ne?
- Šiemet žadama šalta žiema.
Nusiramino vadas. Grįžęs visiems pakartotinai pranešė, kad bus šalta žiema ir
kad visi pasiskubintų rinkti malkas bei kaupti atsargas. Indėnai pradeda
sparčiau ruoštis žiemai. Po kelių dienų vadui vėl sukyla abejonės. Vėl
skambina į orų prognozės centrą ir gauna atsakymą:
- O taip, šiemet tikrai bus labai šalta žiema.
Indėnai spartina ruošos žiemai darbus. Jau dirba ir vaikai, močiutės ir
seneliai. Vadas džiaugiasi ruošos progresu, bet visgi nueina darsyk
paskambinti:
- Ar šalta bus ši žiema?
- Labai, labai šalta bus, tikrai.
- O kaip jūs galite būti taip įsitikinę?
- Indėnai rezervate kaip patrakę renka malkas ir ruošia atsargas...
***
Kartą Čepajevas parašė knygą, davė Petkai paskaityti. Atsigula Petka,
apsikloja ,atsineša maisto - knyga gi stora - apie 600 puslapių. - Ir pradeda
skaityti. Atverčia pirmąjį puslapį, parašytas autorius, pavadinimas ir t.t.
Verčia kitą - istorija prasideda: Kartą jojo Čepajevas iš mūšio namo.
Joja. Tig dig - tig dig, Tig dig - tig dig -Tig dig - tig dig -Tig dig - tig
dig. Verčia kitą puslapį ir vėl tas pats. Verčia, sklaido puslapius nieko kito vien
tik - tig dig tig dig. Atverčia paskutinį : Ir parjojo.
***
Kalbasi du šunų šeimininkai:
- Įsivaizduok, parbėgęs iš lauko mano šuo paskambina į duris, kad jį įleisčiau!
- Rimtai? O mano tai neskambina...
- Tai tavo šuo durnas.
- Ne, jis savo raktus turi.
***
Susitinka du naujieji rusai.
- Nu ar pilka spalva, ne spalva?
- Nu kaip gi spalva
- Juoda spalva ne spalva?
- Nu spalva aišku
- O balta spalva juk spalva
- Taip taip. O kodėl tu manęs klausinėji?
- Matai, viena boba man ir sako jog jai nespalvota teliką pardaviau.
***
Pirma scena:
Bėga lapė per mišką, mato - zuikis sėdi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ka čia rašai?
- Diplominį.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai lapes ėda.
- Kur gi tu taip matei?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sėdi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Antra scena:
Lapanoja meška per mišką, žiūri - zuikis sėdi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ką čia peckioji?
- Diplominį.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai meškas ėda.
- Tu ką, išprotėjai?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sėdi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Paskutinė scena:
Uola pilna lapių, meškų, vilkų kaulų. Per vidurį guli begraužiantis kaulą, storas, didelis liūtas.
Moralė:
Svarbu ne diplominio tema, svarbu tai, kas tavo vadovas!
Vienuolynas, šalia jo vyksta statybos. Statybininkai, aišku, visą dieną rėkia, keikiasi... Kelios vienuolės, neapsikentusios, nutarė atversti paklydusias aveles (statybininkus) į tikrąjį kelią. Išvirė valgyti ir pasiuntė vieną vienuolę pakalbėti apie tikėjimą. Vienuolė ateina ir pradeda:
- Sveiki, aš atnešiau pietus...
- Na, ir ką, %^$#@???
- Na... Ar jūs kada nors esate girdėję apie Jėzų?
- Ei, Petrai, ^@##$!, girdėjai apie Jėzų #^&$%$#???
- Ne #%#$ #$%%, o ką #@$ż&?
- Čia jam, @#^^#$, žmona valgyt, @#$%^$, atnešė!
***
Eilinis Petras, tarnaujantis oro pajėgose, buvo pervestas į šauktinių centrą, kur turėjo duoti patarimus naujokams apie valstybines pašalpas ir gyvybės draudimą. Neilgai trukus Petro kapitonas pastebėjo, kad Petras draudimo polisų pardavimas šimtaprocentinis, ko niekad iki šiol nėra buvę. Neklausdamas Petro, kaip jam tai pavyko, kapitonas pats atėjo į vieną prezentaciją, pasiklausyti, kaip Petrui tai pavyksta.
Petras paaiškino gyvybės draudimo pagrindus ir tada tarė:
- Jei jūs, apsidraudę gyvybės draudimu, žūvate mūšyje, vyriausybė turi sumokėti 200.000 dolerių išmokos gavėjui. Jei jūs nesate apsidraudę ir žūvate mūšyje – vyriausybė sumoka tik 6.000 dolerių.
- Taigi, - užbaigė jis - , kaip jūs manote, kuriuos vyriausybė pirmus siųs į mūšį?
***
Pavasaris. Upė. Ant ledo čiužinėja mažas berniukas. Staiga ledas įlūžta ir berniukas ima skęsti. Tai pamatęs, Petriukas drąsiai šoka į vandenį ir ištraukia draugą. Kitą dieną per pamokas mokytoja pasakoja klasei:
- Mūsų Petriukas - tikras didvyris. Jis ištraukė iš eketės skęstantį draugą!
- Kokį dar draugą! - Pasipiktina Petriukas, - Tiesiog aš tam durniui paskolinau pačiūžas...
***
Koks baisiausias vaiko sapnas?
Kad Kalėdų Senelis paskambina į duris ir pabėga.
***
Amerikoje, indėnų rezervate irgi jau ruduo. Na, susirenka visa gentis ir
klausia vado:
- Ar šalta bus žiema? Ar daug ruoštis reikia?
Na, o vadas jų - naujos kartos, nuspėti orų visiškai nemoka – senoliai mirė
nespėję perduoti tokios svarbios patirties. Žiūri vadas į horizontą, žiūri į
žolę - minčių jokių. Dar pagalvoja, pagalvoja, ir ryžtasi:
- Šalta bus žiema. Eikit rinkt malkų ir žabų.
Renka indėnai žabus, malkas kapoja. O vadui visgi neramu - o jei jis klysta?
Po poros dienų nupėdino iki telefono būdelės, skambina į nacionalinį orų
prognozės centrą:
- Gal galit pasakyti, ar bus šiemet žiema šalta, ar ne?
- Šiemet žadama šalta žiema.
Nusiramino vadas. Grįžęs visiems pakartotinai pranešė, kad bus šalta žiema ir
kad visi pasiskubintų rinkti malkas bei kaupti atsargas. Indėnai pradeda
sparčiau ruoštis žiemai. Po kelių dienų vadui vėl sukyla abejonės. Vėl
skambina į orų prognozės centrą ir gauna atsakymą:
- O taip, šiemet tikrai bus labai šalta žiema.
Indėnai spartina ruošos žiemai darbus. Jau dirba ir vaikai, močiutės ir
seneliai. Vadas džiaugiasi ruošos progresu, bet visgi nueina darsyk
paskambinti:
- Ar šalta bus ši žiema?
- Labai, labai šalta bus, tikrai.
- O kaip jūs galite būti taip įsitikinę?
- Indėnai rezervate kaip patrakę renka malkas ir ruošia atsargas...
***
Kartą Čepajevas parašė knygą, davė Petkai paskaityti. Atsigula Petka,
apsikloja ,atsineša maisto - knyga gi stora - apie 600 puslapių. - Ir pradeda
skaityti. Atverčia pirmąjį puslapį, parašytas autorius, pavadinimas ir t.t.
Verčia kitą - istorija prasideda: Kartą jojo Čepajevas iš mūšio namo.
Joja. Tig dig - tig dig, Tig dig - tig dig -Tig dig - tig dig -Tig dig - tig
dig. Verčia kitą puslapį ir vėl tas pats. Verčia, sklaido puslapius nieko kito vien
tik - tig dig tig dig. Atverčia paskutinį : Ir parjojo.
***
Kalbasi du šunų šeimininkai:
- Įsivaizduok, parbėgęs iš lauko mano šuo paskambina į duris, kad jį įleisčiau!
- Rimtai? O mano tai neskambina...
- Tai tavo šuo durnas.
- Ne, jis savo raktus turi.
***
Susitinka du naujieji rusai.
- Nu ar pilka spalva, ne spalva?
- Nu kaip gi spalva
- Juoda spalva ne spalva?
- Nu spalva aišku
- O balta spalva juk spalva
- Taip taip. O kodėl tu manęs klausinėji?
- Matai, viena boba man ir sako jog jai nespalvota teliką pardaviau.
***
Pirma scena:
Bėga lapė per mišką, mato - zuikis sėdi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ka čia rašai?
- Diplominį.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai lapes ėda.
- Kur gi tu taip matei?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sėdi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Antra scena:
Lapanoja meška per mišką, žiūri - zuikis sėdi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ką čia peckioji?
- Diplominį.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai meškas ėda.
- Tu ką, išprotėjai?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sėdi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Paskutinė scena:
Uola pilna lapių, meškų, vilkų kaulų. Per vidurį guli begraužiantis kaulą, storas, didelis liūtas.
Moralė:
Svarbu ne diplominio tema, svarbu tai, kas tavo vadovas!
